Ką daryti, jei vaikas gimsta anksčiau bei kaip tam pasiruošti?

Priešlaikinis gimdymas – netikėta ir emociškai sudėtinga patirtis, su kuria kasmet susiduria daugybė šeimų. Kūdikio atėjimas į pasaulį anksčiau laiko dažnai kelia nerimą, daugybę klausimų ir nežinomybę, ypač tuomet, kai tėvai nebuvo tam pasiruošę. Vis dėlto, šiuolaikinė medicina, specialistų pagalba ir tinkamas šeimos pasirengimas leidžia užtikrinti geriausias įmanomas sąlygas anksčiau gimusiam kūdikiui augti ir vystytis.

Šiame straipsnyje pristatome, ką daryti, jei vaikas gimsta anksčiau, kaip pasiruošti galimam priešlaikiniam gimdymui, ko tikėtis pirmosiomis dienomis ir mėnesiais po kūdikio gimimo, bei pateikiame naudingų patarimų, padedančių sustiprinti tėvų pasitikėjimą savimi ir pasirūpinti kūdikio bei visos šeimos gerove.

Kaip pasiruošti galimam ankstukui?

Tėvams, sužinojus, jog gali laukti priešlaikinis gimdymas, svarbiausia yra susipažinti su pagrindine informacija apie ankstukus, susiplanuoti būtinąsias priemones, drabužėlius pirmosioms ankstuko dienoms ir emociškai pasirengti, jog ligoninėje gali tekti praleisti kiek ilgiau laiko, nei buvo planuota. Nors ne visus rizikos veiksnius galima numatyti ar kontroliuoti, šeima, turinti žinių ir aiškų veiksmų planą, dažnai jaučiasi ramiau ir labiau pasirengusi netikėtoms situacijoms.
 
Medicininis pasirengimas

• Svarbu reguliariai lankytis pas nėštumą prižiūrintį gydytoją ir laikytis visų rekomendacijų, ypač jei nėštumas priskiriamas didesnės rizikos grupei.
• Pasidomėkite, kurioje gydymo įstaigoje teikiama specializuota pagalba anksčiau gimusiems naujagimiams (neonatologijos ar intensyviosios terapijos skyriai).
• Aptarkite su gydytoju galimus priešlaikinio gimdymo požymius, kad juos atpažintumėte kuo anksčiau ir žinotumėte, kada būtina skubiai kreiptis pagalbos.
• Susipažinkite su pagrindine informacija apie ankstukų poreikius: kvėpavimo palaikymą, maitinimą, kūno temperatūros reguliavimą, galimus sveikatos iššūkius.
• Pasidomėkite, kaip vyksta priešlaikinio naujagimio priežiūra ligoninėje ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka tėvai.
• Jei įmanoma, pasikalbėkite su sveikatos priežiūros specialistais apie odos prie odos kontaktą (kengūravimą), motinos pieno svarbą ir tėvų vaidmenį ankstukui atsidūrus intensyvios terapijos skyriuje.

Praktinis pasirengimas

• Iš anksto paruoškite dokumentus, reikalingus ligoninei, ir turėkite parengtą krepšį su būtiniausiais daiktais. Jei žinote, jog laukia priešlaikinio gimdymo rizika, apsirūpinkite ankstukams skirtomis sauskelnėmis, čiulptukais, buteliukais, naujagimiui skirta kėdute automobilyje ir pan.
• Dažnai ankstukai į savo šeimą pasibeldžia netikėtai, tad tėveliai tam būna nepasiruošę ir nespėja įsigyti mažesniam kūdikiui prižiūrėti reikalingų priemonių. Siekiant, kad laikas ligoninėje keltų kuo mažiau įtampos šeimoms, ankstukų paramos fondas „Ankstukai“ anksčiau gimusių kūdikių tėvams įteikia ankstukų šeimos kraitelį pripildytą būtiniausių daiktų pirmosioms dienoms su ankstuku. Kiekviename kraitelyje – rūbelis bei kepuraitė ankstukui, sauskelnių pakuotė, šiltas pledukas, informacinė knyga „Ankstukas“ ir priemonės, padedančios tėvams pirmosiomis dienomis ligoninėje.

Emocinis ir psichologinis pasirengimas

• Aptarkite galimus scenarijus su partneriu ar artimaisiais, kad abu naujagimio tėvai jaustųsi labiau pasirengę ir galėtų vienas kitą palaikyti šiuo laikotarpiu.
• Pabandykite įsisamoninti, kad nerimas, baimė ar net kaltės jausmas yra natūralios emocijos gimus neišnešiotam naujagimiui. Ieškoti pagalbos – tai stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
• Užplūdus emocijoms, svarbu neužsidaryti nuo aplinkinių, nelikti vieniems su savo išgyvenimais. Ieškantiems palaikymo ir informacijos, kviečiame kreiptis į Ankstukų pagalbos liniją. Čia mamoms suteikiamas nemokamas emocinis palaikymas, atsakoma į rūpimus klausimus, padedama išgyventi krizinį laikotarpį ir nukreipiama pas reikalingus specialistus, konsultuojama esant priešlaikinio gimdymo grėsmei, taip pat vaikelio negalios ar netekties atveju bei auginant mažylį namuose.

Šeimos ir aplinkos paruošimas

• Iš anksto pagalvokite apie kasdienius praktinius klausimus: vyresniųjų vaikų priežiūrą, buitinius darbus, galimą ilgesnį buvimą ligoninėje.
• Informuokite artimuosius apie galimą situaciją ir susitarkite, kokią pagalbą jie galėtų suteikti prireikus.
• Atminkite, kad pasiruošimas nėra blogų minčių pritraukimas – tai atsakingas ir rūpestingas žingsnis, padedantis šeimai jaustis saugiau ir užtikrinčiau.

Ką daryti pirmomis dienomis kai vaikas gimsta anksčiau?

 
Pirmosios dienos po ankstuko gimimo yra itin svarbios ir dažnai kupinos naujų iššūkių bei netikėtumų, todėl pagrindinis dėmesys skiriamas kūdikio būklės stabilizavimui ir atidžiai medicininei priežiūrai.
Dažniausiai naujagimis prižiūrimas neonatologijos ar intensyviosios terapijos skyriuje, kur stebima jo kvėpavimo, širdies veikla, kūno temperatūra ir kiti gyvybiniai rodikliai. Tėvams svarbu glaudžiai bendradarbiauti su medicinos personalu, užduoti kilusius klausimus ir aktyviai dalyvauti priežiūroje tiek, kiek tai leidžia kūdikio būklė.

Ankstyvas odos prie odos kontaktas, motinos pieno tiekimas (net jei kūdikis dar negali žįsti savarankiškai) ir ramus, švelnus bendravimas padeda stiprinti kūdikio sveikatą ir tėvų bei vaiko ryšį. Taip pat labai svarbu pasirūpinti ir savo emocine savijauta – pailsėti, priimti artimųjų pagalbą ir suprasti, kad prisitaikymas prie naujos situacijos reikalauja laiko. Išlikdami ramūs ir apsupdami savo mažylį teigiamomis emocijomis, tėvai padeda jam greičiau sustiprėti ir įveikti sveikatos iššūkius.

Kaip atrodo pirmieji mėnesiai su anksčiau gimusiu kūdikiu?

Pirmieji mėnesiai po ankstuko gimimo yra intensyvus prisitaikymo laikotarpis visai šeimai. Šiuo metu svarbu suderinti medicinines rekomendacijas, kasdienę kūdikio priežiūrą ir emocinę tėvų gerovę, siekiant užtikrinti kuo palankesnes sąlygas kūdikio augimui ir vystymuisi.

Nuolatinė medicininė priežiūra ir stebėjimas

• Laikykitės visų gydytojų ir specialistų paskirtų vizitų grafikų – anksčiau gimusiems kūdikiams dažnai reikalingi dažnesni pediatro, neonatologo, neurologų ar kitų specialistų patikrinimai.
• Stebėkite kūdikio svorio augimą, maitinimą, kvėpavimą ir bendrą savijautą, o pastebėję neįprastus požymius nedelskite kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
• Skiepai ir kitos profilaktinės priemonės gali būti koreguojamos atsižvelgiant į kūdikio koreguotą amžių – šiuos klausimus svarbu aptarti su gydytoju.

Maitinimas ir kasdienė priežiūra

• Motinos pienas išlieka itin svarbus neišnešiotam kūdikiui, nes padeda stiprinti imuninę sistemą ir virškinimą. Jei reikia, gydytojai gali rekomenduoti papildomus maisto papildus ar specialius mišinius.
• Maitinimas gali būti dažnesnis ir užtrukti ilgiau, todėl svarbu atidžiai stebėti, kaip jaučiasi kūdikis, ir laikytis individualių rekomendacijų.
• Užtikrinkite tinkamą mažylio kūno temperatūrą, tylią ir ramią aplinką bei švelnų kasdienį kontaktą – per didelis triukšmas ar stimuliacija gali varginti anksčiau gimusį kūdikį.
• Namų aplinka turėtų būti švari ir saugi, ypatingą dėmesį skiriant infekcijų prevencijai bei ribojant kontaktą su sergančiais asmenimis.

Tėvų emocinė gerovė ir pagalbos priėmimas

• Pirmieji mėnesiai gali būti emociškai ir fiziškai sekinantys, todėl svarbu pasirūpinti ir savo poilsiu bei psichologine būsena.
• Nebijokite prašyti pagalbos iš artimųjų ar specialistų – tėvų paramos grupės, pagalbos linijos, psichologai ar socialiniai darbuotojai gali tapti reikšmingu palaikymo šaltiniu.
• Stiprus ryšys tarp tėvų ir kūdikio, kantrybė ir nuoseklus rūpinimasis padeda šeimai palaipsniui įgyti daugiau pasitikėjimo ir ramybės kasdienybėje.

Kiti naudingi patarimai turint ankstuką

Auginant neišnešiotą kūdikį, šeimoms taip pat svarbu prisiminti, kad kiekvieno vaiko kelias yra individualus ir reikalauja kantrybės bei lankstumo. Vertėtų palaikyti nuolatinį, atvirą ryšį su sveikatos priežiūros specialistais ir nebijoti užduoti klausimų ar išsakyti abejonių.

Rekomenduojama fiksuoti kūdikio pasiekimus, svorio augimą ir pastebėjimus, nes tai padeda geriau suprasti jo poreikius ir suteikia daugiau aiškumo ilgalaikėje perspektyvoje. O taip pat labai svarbu švęsti pergales ir apgaubti mažylį teigiamomis emocijomis – pirmieji įkvėpimai be deguonies aparato, pirmieji savarankiški maitinimai, pirmoji šypsena ir priaugti kilogramai – tai akimirkos, vertos šventės.

Tėvai turi paitikėti savo mažyliu – neskubinti raidos, vengti nepagrįstų palyginimų su kitais vaikais ir pasitikėti savo, kaip tėvų, intuicija. Rūpinimasis savimi, poros santykiais ir šeimos emocine pusiausvyra yra ne mažiau reikšmingas nei kasdienė kūdikio priežiūra – stipri ir palaikanti šeima yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių anksčiau gimusiam kūdikiui augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje.