Kodėl vaikas gimsta anksčiau? Visos priežastys ir ko tikėtis

Kasdien Lietuvoje anksčiau laiko gimsta maždaug 3 naujagimiai. Visame pasaulyje – tai beveik 15 milijonų kasmet gimstančių ankstukų. Dažnai anksčiau nei 37-ąją nėštumo savaitę gimę kūdikiai tėvelius užklumpa netikėtai, tad tėvams kyla daug klausimų: kodėl taip nutiko, ar buvo galima to išvengti ir ko tikėtis toliau.
 
Nėštumo komplikacijos, daugiavaisiai nėštumai, mamos sveikatos problemos bei gyvenimo būdas – tai tik kelios priežastys, dėl kurių kūdikis pasaulį gali išvysti anksčiau laiko. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad priešlaikinis gimdymas gali įvykti ir tuomet, kai aiškios priežasties nustatyti nepavyksta – tai gali nutikti bet kuriai moteriai ir bet kuriai šeimai, nepriklausomai nuo tėvelių pasirengimo, sveikatos ar gyvenimo būdo.
 

Šiame straipsnyje kviečiame susipažinti su pagrindinėmis priežastimis, kurios lemia priešlaikinį gimdymą bei su kuo dažniausiai susiduria neišnešioto naujagimio susilaukę tėvai: kokios priežiūros jam gali prireikti, kaip gali atrodyti pirmosios dienos ar savaitės po gimimo ir kokį vaidmenį šiame etape atlieka tėvų buvimas šalia bei palaikymas.
 

Dažniausios priežastys, kodėl kūdikis gimsta anksčiau

 
Ankstuko gimimas – kupinas iššūkių laikas tiek mažyliui, tiek ir jo tėveliams. Priešlaikinis gimdymas gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių ir dažnu atveju gali ištikti bet kurią mamą. Neretai priešlaikiniu gimdymu gali virsti ir visiškai normaliai besivystęs nėštumas.
 
Štai keletas nustatytų veiksnių, galinčių lemti priešlaikinį gimdymą:

• Nėštumo komplikacijos. Tam tikros nėštumo metu išsivystančios būklės gali kelti grėsmę tiek motinos, tiek kūdikio sveikatai. Pavyzdžiui, ištikus preeklampsijai ar esant placentos sutrikimams – (atsiskyrus placentai ar nepakankamai jos veiklai), tai taip pat gali sutrikdyti kūdikio aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, tad gimdymas gali būti skatinamas arba atliekamas cezario pjūvis, siekiant išvengti rimtesnių komplikacijų.

 

• Motinos infekcijos ir lėtinės ligos. Infekcijos, tokios kaip gripas, raudonukė, toksoplozmozė ir kt. nėštumo metu gali paskatinti uždegiminius procesus, kurie sukelia priešlaikinius sąrėmius ar vaisiaus vandenų nutekėjimą. Taip pat įtakos gali turėti ir lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, širdies ar inkstų ligos, kurios gali apsunkinti nėštumo eigą ir padidinti ankstyvaus gimdymo riziką. Priešlaikinį gimdymą gali lemti ir lyties organų patologijos, gimdos kaklelio ligos.

 

• Daugiavaisis nėštumas. Laukiantis dviejų ar daugiau kūdikių, moters organizmui tenka didesnis fizinis krūvis, o gimda labiau išsitempia. Dėl to daugiavaisiai nėštumai dažniau baigiasi priešlaikiniu gimdymu, nes organizmas ne visada pajėgia išlaikyti nėštumą iki numatyto termino.

 

• Priešlaikinis gimdymas praeityje. Moterims, kurios jau yra pagimdžiusios neišnešiotą kūdikį, kyla didesnė tikimybė, kad ir kitas nėštumas gali baigtis anksčiau laiko. Tai gali būti susiję su nepakitusiais organizmo ypatumais, tam tikromis lėtinėmis sveikatos būklėmis ar anatomine gimdos bei gimdos kaklelio sandara. Vis dėlto, ankstesnis priešlaikinis gimdymas nereiškia, kad situacija būtinai pasikartos – profesionali medicininė priežiūra, ankstyvas rizikos veiksnių stebėjimas ir individualiai pritaikytas nėštumo planas gali reikšmingai sumažinti riziką ir padėti pasiekti kuo saugesnę nėštumo eigą.

 

• Mamos gyvenimo būdas. Kenksmingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali neigiamai paveikti placentos veiklą, sutrikdyti deguonies ir maistinių medžiagų patekimą vaisiui bei paskatinti priešlaikinius sąrėmius. Net ir nedidelis, bet reguliarus šių medžiagų vartojimas nėštumo metu siejamas su didesne ankstyvo gimdymo rizika.

 

Rečiau pasitaikančios priežastys, kodėl vaikas gimė anksčiau

 
Nors dauguma priešlaikinių gimdymų yra susiję su nėštumo eigos komplikacijomis, dalį atvejų gali lemti ir kiti veiksniai. Šių priežasčių spektras yra platus – nuo kasdienių gyvenimo būdo veiksnių iki netikėtų fizinių ar emocinių išgyvenimų. Dažnai jos veikia ne pavieniui, o kartu, palaipsniui didindamos priešlaikinio gimdymo riziką.

• Psichologinė būklė ir emocinė sveikata (stresas, nerimas, depresija). Ilgalaikis stresas ir nevaldoma emocinė įtampa gali turėti poveikį hormonų pusiausvyrai ir uždegiminiams procesams organizme. Tyrimai rodo, kad depresija ir stiprus nerimas nėštumo metu siejami su padidėjusia priešlaikinio gimdymo tikimybe, ypač jei moteris negauna reikiamos emocinės ar psichologinės pagalbos.

• Fizinės traumos ir nelaimingi atsitikimai. Kritimai, autoįvykiai, patirti nudegimai ar kitos traumos nėštumo metu gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti gimdą ir placentą. Net jei iš pažiūros trauma atrodo nesunki, ji gali sukelti komplikacijų, todėl tokiais atvejais visada rekomenduojama medicininė apžiūra.

• Didelis fizinis krūvis ir lėtinis nuovargis. Nuolatinis pervargimas, sunkus fizinis darbas ar nepakankamas poilsis gali silpninti organizmo gebėjimą prisitaikyti prie nėštumo pokyčių. Ilgainiui tai gali paskatinti organizmą „reaguoti“ anksčiau laiko prasidedančiu gimdymu.

• Nepakankama ar nereguliari nėštumo priežiūra. Retesni apsilankymai pas sveikatos priežiūros specialistus gali lemti tai, kad tam tikros problemos ar rizikos veiksniai lieka nepastebėti. Ankstyvas jų nustatymas ir stebėjimas dažnai leidžia laiku imtis prevencinių priemonių.

Šios priežastys sudaro didžiąją dalį visų priešlaikinių gimdymų atvejų, tačiau svarbu prisiminti, kad net ir esant puikiai nėštumo priežiūrai, ankstyvas gimdymas kartais įvyksta be aiškiai nustatomos priežasties.
 

Kaip nustatoma, kad vaikas gims anksčiau?

 
Priešlaikinio gimdymo rizika dažniausiai nustatoma vertinant ne vieną atskirą požymį, o bendrą nėštumo eigą ir motinos bei vaisiaus būklę. Gydytojai remiasi tiek ankstesne moters medicinine istorija, tiek dabartinio nėštumo metu pastebimais pokyčiais. Reguliari nėštumo priežiūra leidžia anksti atpažinti veiksnius, kurie gali signalizuoti padidėjusią priešlaikinio gimdymo tikimybę, ir laiku imtis prevencinių priemonių.
 
Vienas svarbiausių vertinimo aspektų yra moters anamnezė. Jei moteris anksčiau yra patyrusi priešlaikinį gimdymą, turėjo nėštumo komplikacijų ar serga lėtinėmis ligomis, rizika vertinama kaip didesnė. Taip pat atsižvelgiama į nėštumo tipą – daugiavaisis nėštumas nuo pat pradžių laikomas didesnės rizikos ir reikalauja atidesnio stebėjimo.
 
Svarbūs yra ir pačios moters juntami simptomai. Reguliarūs ar dažnėjantys sąrėmiai, spaudimo jausmas dubens srityje, netikėtas apatinės nugaros dalies skausmas, gausesnės ar vandeningos makšties išskyros bei kraujavimas iš makšties gali būti pirmieji signalai, kad gimdymas gali prasidėti anksčiau laiko. Šių požymių atpažinimas ir savalaikis kreipimasis į gydytojus leidžia dažnai sulėtinti ar laikinai sustabdyti gimdymo procesą.
 
Nors ne visais atvejais įmanoma tiksliai numatyti priešlaikinį gimdymą, nuoseklus stebėjimas, atvira komunikacija su sveikatos priežiūros specialistais bei dėmesys net ir nedideliems pokyčiams padeda laiku nustatyti riziką. Tai suteikia galimybę pasiruošti galimam ankstyvam gimdymui ir užtikrinti kuo saugesnes sąlygas tiek motinai, tiek kūdikiui.
 

Ko tikėtis turint ankstuką?

 
Ankstukų priežiūra gali skirtis nuo laiku gimusių kūdikių priežiūros, todėl svarbu iš anksto žinoti, ko tikėtis ir kaip teisingai elgtis su ankstuku. Nors kiekvieno kūdikio situacija yra individuali, tėvai gali bent psichologiškai ir praktiškai pasiruošti ankstuko atsiradimui šeimoje.

• Specializuota medicininė priežiūra ligoninėje. Anksčiau gimę kūdikiai dažnai pirmąsias dienas, savaites ar net mėnesius praleidžia naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, kur stebimas jų kvėpavimas, širdies veikla, temperatūra ir kitos gyvybinės funkcijos, tad tėveliai turėtų nusiteikti ir apsirūpinti svarbiausiais daiktais, jeigu ligoninėje tektų pasilikti ilgiau.

• Lėtesnis prisitaikymas ir vystymasis. Ankstukams gali prireikti daugiau laiko išmokti kvėpuoti savarankiškai, maitintis ar palaikyti kūno temperatūrą. Jų raida dažnai vertinama pagal koreguotą amžių, todėl tėvams svarbu ne lyginti savo mažylį su kitais, o stebėti individualią pažangą ir džiaugtis kiekviena maža pergale.

• Aktyvus tėvų įsitraukimas į priežiūrą. Tėvai palaipsniui mokomi, kaip laikyti, maitinti ir raminti anksčiau gimusį mažylį. Oda prie odos kontaktas, buvimas šalia ir kasdienis bendravimas yra svarbi ankstuko sveikimo ir augimo dalis.

• Emociniai išgyvenimai ir psichologinis krūvis. Nerimas, baimė ar net kaltės jausmas yra natūralios reakcijos šioje situacijoje. Tėvams svarbu žinoti, kad pagalba ir palaikymas – tiek iš medikų, tiek iš artimųjų ar specialistų – yra ne silpnumo, o rūpinimosi ženklas. Ankstukai taip pat jaučia tėvų emocinę būklę, tad pasirūpinimas savimi gali padėti greičiau pasveikti ir savo mažyliui.

• Pasiruošimas grįžimui namo. Grįžus namo, gali prireikti dažnesnių vizitų pas gydytojus, papildomų tyrimų ar aiškesnės dienos rutinos. Tėvai mokosi atpažinti kūdikio signalus ir suprasti, kada būtina kreiptis pagalbos. Taip pat svarbu tinkamai paruošti namus – namų aplinka turėtų būti švari, šilta ir rami – per didelis triukšmas ar stimuliacija gali varginti anksčiau gimusį kūdikį.